- kuilotas
- ×kùilotas, -a adj. (1) J, Škn, kuilótas (1); MŽ, R, N turintis išvaržą, trūkį: Jei paršas kùilotas, kiek paauginai – ir pjauk Lnkv. Šitas kuiliukas netiks į veislinius dėl to, kad kùilotas Žvr. Tas arklys nesveikas – kùilotas Alk. Ir ištupėjo du vaiku: vienas buvo kuilótas, kitas kudlotas Ndz. Veizu – kùilotas paršiukas Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
